Praplėšusi skausmą ir tylą
tu pažvelgiai man į akis
prabilai
ko taip laukiau
ir pradėjai gyventi
Aš dėkoju Aukščiausiam už tą galimybę
vėl girdėti tave tyloje
Nors ir skiria mus toliai
kaip visada
begaliniai
Aš jaučiu kad tu visad šalia.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą